- spyloti
- ×spỹloti, -oja, -ojo (vok. dial. spîlen) tr.
1. mauti, tempti kailį ant spylos: Tų kailių visa kupeta, vakar lig pat pietų spỹlojau ir spỹlojau Krg.
2. bausti prikalant prie kryžiaus ar medžio, kryžiuoti: Vienus [prūsus] arkliais draskė, kitus gyvus į medžius spylojo S.Dauk.
3. prk. persekioti, kankinti: Geidimas juos (kryžiuočius) kibina, skaugė spylo[ja], nežinosi patys, kaip dengtiesi, it springiniai vilkai avies kailyje S.Dauk.
◊ óžį spỹloti vemti: Tik susyk išgirstu, kaip tas bjaurybė pradeda ožį spyloti I.Simon.\ spyloti; įspyloti; išspyloti; užspyloti
Dictionary of the Lithuanian Language.